- dingojimas
- dìngojimas sm. (1) Š, dingójimas (1) K; R112 1. → dingoti: Ne koksai sapnas arba koks dingojimas yra, bet visai žinoma tiesa Ns1846,1. 2. išpuikimas, didžiavimasis: Jis niekingame savo dingojime yra prigautas RBJob15,31. \ dingojimas; įsidingojimas
Dictionary of the Lithuanian Language.